Dirgliosios žarnos
Dirgliosios žarnos (žarnyno) sindromas: priežastys, simptomai, gydymas

Liga, žinoma kaip dirgliosios žarnos (arba žarnyno) sindromas, paveikia milijonų žmonių (ypač moterų) virškinimo sistemą visame pasaulyje. Tai yra simptomų grupė, kuri paprastai pasireiškia kartu ir kurios negalima išgydyti – ją galima tik kontroliuoti mitybos, natūralių metodų ir (arba) vaistų pagalba.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) taip pat žinomas kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), gleivinės kolitas ir spazminis kolitas. Anglų kalba jis vadinamas „irritable bowel syndrome“(IBS). IBS – tai nepatogumų ir žarnyno sutrikimų, susijusių su išmatų dažnumu ar konsistencija, derinys. Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinė liga: virškinimo trakto išvaizda yra normali, tačiau jis ne visada veikia taip, kaip turėtų. Žarnyno raumenys (kurie perkelia suvartotą maistą iš skrandžio į tiesiąją žarną) susitraukia nenormaliai: šie spazmai trunka ilgiau ir yra stipresni nei įprasta, todėl sukelia skausmą ir virškinimo proceso sutrikimus. Jei virškinimo procesas sulėtėja, atsiranda vidurių užkietėjimas; jei pagreitėja – viduriavimas (o žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, gali patirti ir vieną, ir kitą). Pilvo skausmas atsiranda ir dėl to, kad sergančiųjų DŽS virškinimo trakto nervų galūnės yra jautresnės.
Žmonės paprastai suserga paauglystės pabaigoje arba apie 40 metų. Dirgliosios žarnos sindromas dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, tai jokiu būdu nėra mirtina liga ir nepadidina tikimybės susirgti kitomis žarnyno ligomis: opinis kolitu, Krono liga, storosios žarnos vėžiu. Tačiau tai yra ilgalaikė problema, kurios išgydyti neįmanoma – ją galima tik kontroliuoti ir palengvinti mitybos pokyčiais, natūraliais metodais arba vaistais. Kai kurie šiuo sindromu sergantys žmonės patiria nedidelius simptomus, tačiau kiti susiduria su rimtomis problemomis, kurios gali turėti įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Žmonės, sergantys SII, gali dažniau praleisti pamokas ar nebūti darbe, negalėti dalyvauti kasdienėse veiklose, būti priversti dirbti iš namų, dirbti mažiau arba visai nedirbti.
Šiame straipsnyje apžvelgiame šios ligos priežastis, jos tipus, rizikos veiksnius, dažniausius simptomus, galimas komplikacijas, taip pat kaip ją galima užkirsti kelią ir gydyti. Be to, patarsime, kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją!
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai
IŠS simptomai skiriasi trukme ir sunkumu, priklausomai nuo žmogaus, gali pasireikšti nuolat arba tik laikinai, jų intensyvumas gali kisti (ligoniams būna geresnių ir blogesnių dienų), juos gali sukelti maistas ar gėrimai, jie gali pasireikšti vidurių užkietėjimu, o vėliau – viduriavimu ir gali trukti dienas, savaites ar net mėnesius iš eilės, o stresas gali pabloginti simptomus. Kadangi simptomus sukelia įvairūs veiksniai, priklausomai nuo žmogaus, sunku nustatyti, ko turėtų vengti kiekvienas SII sergantis pacientas.
Moterys dažniau patiria simptomus menstruacijų metu (arba nėštumo laikotarpiu) arba tuomet simptomai būna intensyvesni. Moterims, patiriančioms menopauzę, simptomų pasireiškia mažiau. Vyrai patiria tas pačias problemas, tačiau apie jas praneša ir pagalbos prašo žymiai rečiau.
Štai dažniausi dirgliosios žarnos sindromo simptomai:- pilvo skausmai ir spazmai (ypač apatinėje pilvo dalyje), kurie sustiprėja po valgio ir gali susilpnėti po tuštinimosi;
- pilvo pūtimas ir dujų susika upimas;
- stiprus viduriavimas, kuris gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu (su jausmu, kad storosios žarnos neištuštėjo iki galo);
- kietesnės arba minkštesnės nei įprasta išmatos;
- pilvo pabrinkimas;
- maisto netolerancija tam tikriems maisto produktams (dažniausiai tiems, kurie sukelia dujų susidarymą, kurių sudėtyje yra laktozės ar glitimo);
- kiti simptomai (dujų kaupimasis, gleivių išsiskyrimas iš išangės ir tiesiosios žarnos, nuovargis ir energijos trūkumas, miego sutrikimai, pykinimas, nugaros skausmai, šlapinimosi sutrikimai, išangės nelaikymas, nerimas ir depresija).
Dirgliosios žarnos sindromo tipai
Yra 4 dirgliosios žarnos sindromo tipai:- su vidurių užkietėjimu (angl. IBS-C);
- su viduriavimu (angl. IBS-D);
- mišrus, su besikeičiančiais virškinimo simptomais (angl. IBS-M);
- neklasifikuotas (angl. IBS-U).
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys
Tiksli šio sindromo priežastis nėra žinoma (maistas, kuris per žarnyną juda per greitai arba per lėtai, vietiniai nervai arba ypač jautri imuninė sistema, stresas, šeimos istorija ir kt.). Tačiau gydytojai teigia, kad svarbūs veiksniai yra šie:
- žarnyno raumenų susitraukimai, atsirandantys maistui judant virškinimo trakte (stipresni ir ilgesni susitraukimai sukelia pilvo pūtimą, dujų susikaupimą ir viduriavimą, o silpni sulėtina žarnyno peristaltiką ir sukelia vidurių užkietėjimą);
- nervų sistemos sutrikimai (virškinimo nervų anomalijos, netinkamai koordinuojami signalai tarp smegenų ir žarnyno);
- žarnyno uždegimas (sukeltas padidėjusio imuninių ląstelių skaičiaus tam tikroje vietoje);
- sunki infekcija (sindromas gali pasireikšti po sunkios bakterinės ar virusinės gastroenterito ar viduriavimo formos);
- žarnyno mikrofloros pokyčiai (čia esančios bakterijos skiriasi nuo sveiko žmogaus mikrofloros).
Iššaukiantys veiksniai
Dirgliosios žarnos sindromo simptomus gali išprovokuoti:- mityba (maisto alergijų ar netolerancijų vaidmuo šios ligos atsiradime nėra visiškai išaiškintas, tačiau daugelis sergančiųjų patiria sunkesnius simptomus suvartoję tam tikrus maisto produktus ir gėrimus – kviečius, pieno produktus, citrusiniai vaisiai, pupelės, kopūstai, gazuoti gėrimai);
- hormonai (moterys yra dvigubai labiau linkusios į šį sindromą, o jų simptomai paaštrėja menstruacijų metu);
- stresas (daugumai sergančiųjų simptomai pasireiškia sunkiau arba dažniau laikotarpiais, kai jie patiria didesnį stresą).
Rizikos veiksniai
Daugelis iš mūsų kartais gali patirti IBS simptomus, tačiau rizika padidėja:- jaunų žmonių (šis sindromas dažniau pasireiškia asmenims, jaunesniems nei 50 metų);
- moterims (menstruacijos, hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, estrogenų terapija prieš menopauzę ir po jos – visa tai yra rizikos veiksniai);
- asmenims, kurių šeimoje yra SCI atvejų (genetinis paveldėjimas ir bendri aplinkos veiksniai gali turėti įtakos);
- asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų (nerimas, depresija, seksualinio, fizinio ar emocinio smurto istorija).
Komplikacijos
Dirgliosios žarnos sindromas gali sukelti tokias komplikacijas kaip hemorojus (sukeltas lėtinio vidurių užkietėjimo ar viduriavimo), nerimas ir depresija, prasta gyvenimo kokybė (asmeniniame ir profesiniame gyvenime).
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei minėti simptomai jums atrodo pažįstami, galite aiškiai nustatyti, ar sergate dirgliosios žarnos sindromu, apsilankydami pas šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti jus pas gastroenterologą. Pastarasis gali paskirti dietą, kraujo ir išmatų tyrimus, kolonoskopiją ar kitus tyrimus, siekdamas nustatyti, ar sergate šia liga (ar kita). Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas remiantis bent 6 mėnesius pasikartojančiais pilvo skausmais, kartu su 3 mėnesius trunkančiais savaitiniais skausmais ir išmatų dažnio bei konsistencijos pokyčių deriniu.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kad turite skubiai kreiptis į gydytoją, jei be bendrų IBS simptomų pasireiškia ir šie simptomai:
- be priežasties svorio kritimas;
- naktinis viduriavimas;
- kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba kraujo pėdsakai išmatose;
- nepaaiškinamas vėmimas;
- sunkumai ryjant;
- širdies plakimas ir blyški oda;
- anemija, kurią sukelia geležies trūkumas;
- kietas pilvo patinimas;
- nuolatiniai skausmai, kurie neišnyksta išleidus dujas ar ištuštinus žarnyną.
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas
Kai patvirtinama, kad sergate dirgliosios žarnos sindromu, jį galima gydyti (bet ne išgydyti) valdant simptomus – juos užkertant kelią ir mažinant. Specialistas gali rekomenduoti „namų priemones“ (mitybos pokyčius ar natūralius metodus) prieš skirdamas vaistus. Norėdami valdyti simptomus, galite pabandyti:
Pakeisti mitybą
Galite sumažinti pilvo pūtimą išbandydami FODMAP dietą (fermentuojami oligo-, di-, monosacharidai ir polioliai), t. y. maistą, kuriame gausu fruktozės, fruktanų, laktozės, galaktanų ir poliolių.
Atsisakykite:
- tam tikrų vaisių (obuolių, kriaušių, persikų, abrikosų, gervuogių, vyšnių, arbūzų, figų, džiovintų ir konservuotų vaisių);
- tam tikrų daržovių (žiediniai kopūstai, brokoliai, kopūstai, šparagai, artišokai, raudonieji burokėliai, svogūnai, porai, česnakai, grybai, žirniai);
- tam tikri koncentruoti saldikliai (medus, ksilitolis, sorbitolis);
- pieno produktai su laktoze (pienas, sūris, jogurtas, ledai);
- tam tikros ankštinės daržovės (pupelės, avinžirniai, lęšiai, soja);
- tam tikros sėklos (fistikai);
- tam tikri grūdai (kviečiai, ryžiai, rugiai) ir juos turintys produktai (duona, makaronai, plokštainiai, vafliai, blynai, sausainiai, krekeriukai, riestainiai);
- tam tikri gėrimai (vynas, alus, sojų pienas, vaisių sultys, gazuoti gėrimai, saldinti fruktozės turinčiu kukurūzų sirupu, gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino);
- aliejuje kepti arba aštrūs patiekalai;
- rūkymas.
Veskite maisto dienoraštį (jis gali padėti nustatyti, kokie maisto produktai ar gėrimai sukelia problemų), valgykite mažesnes porcijas kiekvieno valgio metu ir vietoj to vartokite:
- mėsą, žuvį ir kiaušinius;
- laktozės neturinčius pieno produktus (kietus arba minkštus sūrius);
- tam tikrus vaisius (bananus, geltonąją melioną, mėlynes, vynuoges, avietes, braškes, kivius, greipfrutus, citrinas, apelsinus, mandarinus)
- tam tikras daržoves (morkas, salierus, pomidorus, agurkus, ridikelius, špinatus, baklažanus, moliūgus, saldžiąsias bulves, paprikas, cukinijas, ropius, vandens riešutus);
- tam tikri riešutai ir sėklos (migdolai, anakardžiai, žemės riešutai, makadamijos riešutai, pušies sėklos, sezamo sėklos);
- tam tikri grūdai (avižos, kukurūzai, ryžiai, kinoa, sorgas);
- tam tikri saldikliai (klevų sirupas, melasa, stevija);
- gyvuliniai riebalai ir augaliniai aliejai;
- prieskoniai ir aromatinės žolelės (imbieras, mėta);
- vanduo (ne mažiau kaip 3–4 stiklinės per dieną) ir arbata;
- tirštikliai (psilio ir kviečių sėlenos, kukurūzų skaidulos bei įvairios skaidulos iš daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, riešutų ir sėklų, kurios sulėtina virškinimo trakto veiklą ir gali palengvinti SCI simptomus);
- probiotikai (padeda kovoti su pilvo pūtimu);
Taikykite natūralius gydymo būdus
Mėtų, ramunėlių, imbiero, ciberžolės, pankolio, kmynų, kardamono, melisos, kadagio, greipfruto, juodųjų pipirų ir kipariso eteriniai aliejai, taip pat mėtų, ramunėlių, pelyno, pankolio, melisos, geltonosios gencijanos (gencijanos) ir angelikos (didžiosios nuodienės) arbatos gali padėti kovoti su pilvo pūtimu. Imbiero arbata gali nuraminti skrandį, skatina perteklinių dujų išsiskyrimą ir gali gydyti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą bei skausmus. O miško uogų lapų arbata mažina žarnyno uždegimą ir spazmus. Be to, yra jau paruoštų mišinių iš artišoko, ramunėlių, raudonėlio, mėtų, citrinžolės ir kitų augalų ekstraktų, kurie padeda kovoti su spazmais, vidurių užkietėjimu ir viduriavimu.
Reguliariai sportuokite
Nuosaikus ir reguliarus fizinis aktyvumas – ėjimas pėsčiomis, joga, plaukimas – atpalaiduoja kūną ir gali padėti suvaldyti SCI simptomus.
Naudokitės biologiniu grįžtamuoju ryšiu
Atlikdami biologinį grįžtamąjį ryšį su elektriniais jutikliais, gaunate grįžtamąją informaciją apie tam tikras kūno funkcijas ir galite išmokti atpalaiduoti tam tikrus raumenis.
Atlikti progresyvinio atsipalaidavimo pratimus
Atlikdami progresyvinio atsipalaidavimo pratimus, galite po vieną atsipalaiduoti visus kūno raumenis, įskaitant pilvo raumenis.
Atlikite sąmoningumo pratimus
Atlikite sąmoningumo pratimus – tai streso mažinimo technikos, kurios padeda sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką ir pamiršti rūpesčius bei problemas.
Pasinaudokite akupunktūra
Pasinaudokite akupunktūra skausmui malšinti.
Psichoterapija
Lankyti psichoterapiją, siekiant valdyti stresą.
Vartoti specialisto paskirtus vaistus
Vartoti specialisto paskirtus vaistus nuo vidurių užkietėjimo, antibiotikus, spazmolitikus, antidepresantus.
Dirgliosios žarnos sindromo prevencija
Norėdami išvengti dirgliosios žarnos sindromo, turėtumėte atsižvelgti į šiuos patarimus:
- kuo dažniau ruoškite maistą namuose iš šviežių produktų;
- pabandykite rasti įvairių atsipalaidavimo būdų;
- nuolat sportuokite ir judėkite;
- nepraleiskite valgymų;
- nevalgykite per greitai;
- nevartokite daug perdirbtų, riebių ar aštrių maisto produktų;
- per dieną suvalgykite ne daugiau kaip 3 porcijas (po 80 g) šviežių vaisių;
- negerkite daugiau kaip 3 puodelių arbatos ar kavos per dieną;
- venkite alkoholio ir gazuotų gėrimų;
- kasdien valgykite pilno grūdo javų produktus ir linų sėklas, kuriose gausu skaidulų;
- venkite sunkiai virškinamų maisto produktų (kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, pupelių, svogūnų, džiovintų vaisių);
- venkite produktų, saldintų sorbitoliu.
Ar žinojote, kad...?
- Dirgliosios žarnos sindromas yra atskira liga, nesusijusi su uždegiminėmis žarnų ligomis (UŽL), ir ji nėra susijusi su kitomis žarnyno ligomis. IBS sukelia sutrikęs žarnyno, smegenų ir nervų sistemos ryšys, o IŽL atsiranda, kai imuninė sistema puola žarnyną ir gali pažeisti audinius.
- Kai kuriems IŠS sergantiems pacientams šis sindromas išsivysto po maisto apsinuodijimo, nes bakterijos, pavyzdžiui, salmonelės, gali padaryti didelę žalą organizmui.
Komentarai