Chlorofilas yra žalias pigmentas, randamas daugelyje augalų (jis atlieka svarbų vaidmenį fotosintezėje, todėl dar vadinamas žaliuoju augalų krauju) ir organizmų. 1817 m. jį atrado prancūzų mokslininkai Josephas Bienaimé Caventou ir Pierre'as Josephas Pelletier. Chlorofilas nuo XIX a. vartojamas terapijoje ir medicinoje dėl daugybės teigiamų poveikių žmogui, nes jame itin gausu žmogaus organizmo harmoningam vystymuisi būtinų maistinių medžiagų (vitaminų A, B, C, D, E, K, kalcio, magnio, geležies, kalio, kalcio, magnio, geležies, kalio, kalcio, magnio, geležies, kalio). Tinkamomis dozėmis ir iš saugaus bei kokybiško šaltinio gaunamas chlorofilas gerina organizmo funkcijas ir sveikatą.
Chlorofilo galima rasti daugumoje kasdien vartojamų daržovių(špinatuose, salotose, brokoliuose, kopūstuose, lapiniuose kopūstuose, lapiniuose kopūstuose, raktažolėse, šparaguose, salieruose), gėrimuose (žaliojoje arbatoje), taip pat susijusiuose papilduose - kapsulėse (minkštose, augalinėse, želatininėse), kramtomosiose tabletėse, milteliuose (chlorella, spirulina, kviečių žolė) arba skystuose chlorofiluose. Papildų atveju, kaip juos vartoti (atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip amžius, svoris, lytis ir t. t.), paliekama spręsti ir rekomenduoti gamintojui.a) - pavyzdžiui, gryno chlorofilo, išgauto iš liucernos ir dobilų lapų kramtomųjų tablečių pavidalu, rekomenduojama paros dozė yra 1-2 tabletės per dieną (tik suaugusiesiems), o skysto chlorofilo rekomenduojama paros dozė yra 20 ml (suaugusiesiems) ir 10 ml (vaikams iki 16 metų), su išlyga, kad produktas nerekomenduojamas naujagimiams.
Chlorofilą galima vartoti žaliose salotose (špinatų, pomidorų ir raktažolių, šparagų, salierų ir morkų), gėrimuose (žaliojoje arbatoje), garnyruose (virtuose špinatuose, špinatų soté, virti brokoliai, brokoliai soté), grietinėlės sriubose (šparagai, salierai), tyrelėse (špinatai, brokoliai) ir net šviežiose bei kokteiliuose(įvairūs špinatų, brokolių, salierų, citrinų ir kt. deriniai).a), pasirinkimas iš pateiktos įvairovės paliekamas vartotojo kūrybiškumui, skoniui ir norui.
Chlorofilas kasdienėje mityboje teikia daug naudos sveikatai:
Chlorofilas palengvina kraujo valymą ir pagerina deguonies pernešimą kraujyje (t. y. smegenų aprūpinimą deguonimi), didina energiją, intelektinius gebėjimus ir prisideda prie bendros organizmo gerovės.
Kelių amerikiečių tyrimų duomenimis, chlorofilas gali užkirsti kelią vėžiui (ypač storosios žarnos vėžiui), nes kovoja su kai kuriais kancerogenais, esančiais ore ir maiste (įskaitant apsaugą nuo kenksmingų DNR žalojančių junginių, esančių keptuose maisto produktuose).<.p>
Chlorofilas neutralizuoja kenksmingas molekules organizme ir apsaugo nuo ligų, atsirandančių dėl laisvųjų radikalų sukeliamo oksidacinio streso.
Chlorofilas dėl savo savybių, gerinančių deguonies pernešimą kraujyje, ir savo maistinių medžiagų (įskaitant geležį) gausos padeda išvengti ir kovoti su anemija - šiandien vis dažniau pasitaikančia liga, kuriai būdingas deguonies ir geležies trūkumas kraujyje.
Chlorofilas slopina mikrobų augimą organizme, padeda gydyti astmą ir alerginį rinitą, taip pat gali būti naudojamas vietiškai ant odos, kad greičiau dezinfekuotų ir regeneruotų žaizdas ir grybelius (pvz., kandidą).
Chlorofilas pasižymi valomosiomis savybėmis, padedančiomis atgaivinti vidaus organus ir pašalinti iš organizmo toksines medžiagas - jo diuretinės savybės taip pat palengvina šlapinimąsi, kuris pats savaime yra natūralus toksinų šalinimo iš organizmo procesas.
Chlorofilas yra natūrali kvapioji medžiaga, pašalinanti nemalonų kūno kvapą, atsirandantį nuo prakaito ar suvalgytų maisto produktų, pavyzdžiui, česnakų ir svogūnų, kurie sukelia halitozę (blogą burnos kvapą).
Chlorofilas gerina skrandžio, storosios žarnos, kepenų ir šlapimo pūslės veiklą, palengvina virškinamojo trakto sutrikimus, taip pat kovoja su nemaloniu kvapu, atsirandančiu valgant įvairius maisto produktus (česnakus, svogūnus, lašinius ir kt.), ir vidurių pūtimu (žarnyno dujomis).
Chlorofilas dėl jo sudėtyje esančių skaidulų mažina alkio jausmą, suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir mažina vandens susilaikymą organizme, todėl lengviau atsikratyti papildomų kilogramų ir dalyvauti svorio metimo programose.
Chlorofilas dėl savo šarminės prigimties stiprina organizmo imuninę sistemą, sukuria priešišką aplinką anaerobinėms bakterijoms (ligų plitimo ir vystymosi organizme kaltininkams), taip pat pagreitina gijimo ir sveikimo procesus.
Chlorofilas, kuriame gausu magnio ir kalcio, padeda kurti ir išlaikyti stiprius kaulus, atpalaiduoja ir stiprina raumenis. Chlorofilas taip pat yra naudingas sąjungininkas gydant reumatines ligas ir artritą.
Chlorofilas subalansuoja hormonų gamybą (testosterono gamybą vyrams ir estrogenų gamybą moterims).
Dėl savo priešuždegiminių savybių chlorofilas ramina nervų sistemą, apsaugo nuo nemigos, nervinio dirglumo epizodų ir net depresijos. Jis taip pat gali padėti streso ir intensyvios fizinės bei intelektinės veiklos metu.
Chlorofilas stimuliuoja fermentus, padeda gerinti odos audinių būklę ir kovoja su jų irimu, taip užkirsdamas kelią fiziniam ir psichiniam organizmo senėjimui.
Vartojant chlorofilo (papildų pavidalu arba vandenyje tirpios chlorofilino versijos pavidalu), galimi nemalonūs simptomai (skrandžio spazmai, pakitusi išmatų spalva, viduriavimas). Neigiamas šalutinis poveikis žmogaus organizmui pasireiškia retai, tačiau jei tik tikrinama vartojamų produktų kokybė, tinkamumas ir kiekis - nėščioms moterims taip pat draudžiama vartoti chlorofilą saugumo ir atsargumo sumetimais.
Todėl chlorofilas rekomenduojamas visiems, kurie domisi sveiko (tiek fiziškai, tiek protiškai) ir ilgaamžio gyvenimo idėja, ir yra naudingas augantiems jaunuoliams ir paaugliams, taip pat tiems, kurie dalyvauja įtemptoje fizinėje ir intelektinėje veikloje (darbininkams, sportininkams, moksleiviams, studentams, mokytojams, inžinieriams ir t. t.).
Komentarai