Jei mėgstate svogūnus, tikrai esate ragavę raudonųjų svogūnų. Palyginti su baltaisiais svogūnais, raudonieji svogūnai yra saldesni, ne tokie aštrūs ir turi dvigubai daugiau antioksidantų. Juose yra vitaminų A, B ir C, mineralinių druskų, antibiotikų ir diuretikų. Specifinį skonį lemia sulfidai, kuriuos suvalgius organizme susidaro cisteinai- medžiagos, atliekančios svarbų vaidmenį lieknėjant ir detoksikuojant organizmą.
Geltonieji ir baltieji svogūnai yra labai sveiki, nes juose yra sieros junginių, kvercetino ir chromo. Tačiau raudonasis svogūnas yra vienintelis svogūnas, turintis antocianinų, todėl jis turi daugiau maistingųjų medžiagų nei bet kuri kita svogūnų rūšis.
Svogūnai yra viena geriausiai žinomų ir mėgstamiausių daržovių visame pasaulyje. Nors dauguma vaikų mėgsta aštrų svogūnų skonį ir aromatą, suaugusiųjų nuomonės išsiskiria. Tačiau raudonieji svogūnai tikrai skanūs salotose, pikantiškuose patiekaluose ar konservuoti.
Raudonuosiuose svogūnuose yra dvigubai daugiau antioksidantų nei bet kuriuose kituose svogūnuose, todėl jie rekomenduojami sveikai mitybai ir gyvenimo būdui. Raudonieji svogūnai garsėja įvairiomis sulfitų grupėmis, įskaitant dialilio sulfidus: DMS, DDS, DDS, DDS, DTS ir DTTS. Šios sulfitų grupės padeda organizme gaminti cisteiną ir yra veiksmingos lieknėjimui, detoksikacijai ir vėžio prevencijai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sulfitai turi stiprią antioksidacinę vertę.
Raudonuosiuose svogūnuose esantys sieros junginiai mažina MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį, o gerojo DTL cholesterolio kiekį didina. Raudonųjų svogūnų vartojimas padeda pagerinti raudonųjų kraujo kūnelių ląstelių membranų funkciją, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei riebalų apykaitą.
Raudonieji svogūnai taip pat yra gausus antioksidanto kvercetino ir antocianino, polifenolių, šaltinis. Šie antioksidantai užkerta kelią riebalų ir ląstelių rūgščių oksidacijai. Gydytojai teigia, kad kvercetino įsisavinimas iš svogūnų yra veiksmingesnis nei kvercetino ekstraktų vartojimas kaip papildų. Organizmas geriau atpažįsta maistinę medžiagą, kai ji yra natūralios formos ir su ja susiję kiti sinergetiniai komponentai.
Raudonasis svogūnas taip pat yra fantastiškas chromo šaltinis, kuris mažina glikemiją ir gerina ląstelių jautrumą insulinui. Chromo trūkumas sukelia diabetą ir širdies ligas.
Išoriniuose svogūnų sluoksniuose itin gausu antioksidantų flavonoidų. Daugelis žmonių pašalina viršutinius svogūnų sluoksnius ir netenka daug šių svarbių maistinių medžiagų. Gamindami maistą būtinai naudokite išorines valgomąsias raudonųjų svogūnų dalis. Be to, dėl savo daugybės savybių raudonasis svogūnas yra įtrauktas į maisto produktų, leidžiamų lieknėjimo procedūrų metu, sąrašą. Svogūnas turi organizmą šarminantį poveikį, yra naudingas šalinant toksinus iš organizmo ir yra puikus diuretikas.
Žalius svogūnus rekomenduojama atsargiai valgyti žmonėms, sergantiems gastritu, kolitu, opomis ar dirgliosios žarnos ligomis. Šio maisto produkto vartojimas gali sukelti rėmenį, padidėjusį rūgštingumą, pykinimą ir virškinimo sutrikimus. Jei turite jautrų skrandį, išbandykite nedideles raudonųjų svogūnų dozes. Dauguma žmonių, turinčių skrandžio problemų, raudonuosius svogūnus toleruoja lengviau nei geltonuosius ar baltuosius vandens svogūnus.
Verdant svogūnus pakenkiama kai kuriems antocianinams, bet ne kvercetinui. Kvercetino yra sriuboje arba sultinyje. Kuo žemesnė temperatūra, tuo daugiau maistinių medžiagų bus maiste. Tyrimai parodė, kad 4-7 raudonųjų svogūnų porcijos per savaitę (atitinka maždaug 2-3 svogūnus) buvo susijusios su didžiausia nauda mažinant storosios žarnos, burnos, gerklų, gerklų, stemplės ir kiaušidžių vėžio paplitimą
Raudonuosius svogūnus reikia laikyti vėsioje, sausoje ir erdvioje vietoje. Kol svogūnai paruošti valgyti, jų negalima laikyti šaldytuve ar plastikiniuose maišeliuose, nes įrodyta, kad jie greičiau genda. Atidarytus ar supjaustytus svogūnus geriausia laikyti šaldytuve.
Komentarai